Taigi, išvykau darbo reikalais į Vokietiją dviems savaitėms. Apsistojau ~30km nuo Frankfurto prie Maino miestelyje Dietzenbach viešbutyje “Hotel Sonnenhof”.
O kadangi tai yra visiškas kaimelis su logistikos centrais ir veikt nelabai yra ką – nusprendžiau parašinėti į dienoraštį.

Kelionė prasidėjo kaip visada, su laptopu Vilniaus oro uoste naudojantis nemokamu Zebros internetu.

Nemalonumai:

• oro uoste nepatiko mano batų sagtis, teko eit basom per patikrinimo punktą

• lėktuve teko garbė sėdėti šalia kažkokio, viskuo nepatinkto vokietpalaikio, kuris visą kelionės laiką bumbėjo, aiškinosi su stiuradesėmis ir kažką man nemaloniu tonu pasakojo. Ką jis pasakojo – nesupratau nieko.

Tik pakilus atnešė gaivinamųjų gėrimųir maisto. Iš gėrimų pasirinkau alutį, maisto – kažkoks visai pusėtinas sumuštinis su vokiška duona ir vištiena. Alaus rūšies negaliu pasakyt, nes butelio nedavė, įpylė į plastmasinę tarą (tokios taisyklės). Skrydžio metu sugebėjau užmigti ir kažkaip įsigudrinau taip susirangyti kėdėje, jog pabudau ant to paties vokiečio paties… Nieko tokio…

Nusileidimas buvo SUPER. Arba Frankfurto oro uosto nusileidimo takas gana trumpas, arba Lufthansa pilotai nesugebėjo laiku nuleist lėktuvo – stabdymas buvo toks staigus, kad net ir su diržais vos nekaliau į prieš mane stovinčią sėdynę. O nusileidimo tako gale buvo posūkis, kurį įveikėme pajusdami kas yra išcentrinė jėga (teko gana smarkiai lenktis į priešingą posūkiui pusę). Toliau viskas normaliai. taksi iki viešbučio 40EUR. Pravažiavom autobanu. Greitis visą laiką buvo ~180km/h, maksimalus, kiek pastebėjau, – ~230km/h.

Viešbutis. Viešbutis kaip viešbutis. Nieko išskirtinio. Kambariukas kuklus. Šaldytuvas nedidelis ir prikimštas. Teko išimt ten esančius reikalus, kad galėčiau pasidėt savo atsivežtą alų (kolegoms pavaišint) ir lietuviško maisto (Kentaurų kumpio, Utenos vytintos dešros ir… juodos duonos). Šaldytuve radau keletą buteliukų alaus. Pirmasis paragautas buvo “Schmucker Meister Pils”, gaminamas nuo 1780m. Neblogas, lengvas, gana stipraus apynių aromato alus (4,8% alc.). Rašant ir pasibaigė… :)
Kas maloniai nustebino, jog viešbutyje gana neblogas nemokamas bevielis internetas. Tiesa, kambaryje – nėra. Pravažiuodamas taksi – mačiau, jog netoli yra ALDI, vadinasi – nepražūsim, pirksim vos ne lietuviškom kainom :)
Telikas rodo 36 kanalus, iš kurių verta paminėti “Al Jazeera”. Teks vakare pažiūrėt propagandą :)

Kol kas tiek, einu pažiūrėt dviračius (galima išsinuomot. Valanda kainuoja 3EUR, para 15EUR). Brangoka, tačiau norisi apžiūrėt apylinkes. Pasiklyst nebijau, turiu žmonos dovanotą HP iPAQ hw6915 su integruotu GPS, TomTom ir žemėlapiais. Velnias.. pamiršau fotoaparatą namuose…

17val. 2min. (Lietuvoj 18val. 2min.). Pavalgiau sintetinio maisto… Skrandis ryškiai nesupranta, teks sukapot dešrytės su juoda duona. Viešbutis kaip išmiręs. Susiradau savo kolegas. Pakalbėjom apie darbinius reikalus, pasiguodėm savo problemomis. Kol kas bendravimas suvaržytas… ko norėt. Kolegos susižavėję ir nesupratę žiūrėjo į laptopą su UBUNTU viduje. Keista jiems…. Į laptopą su legaliais MS Windows sudėta Linux. Ir viskas veikia išskyrus FingerScan įrenginį. Reikės, kurį vakarą “pavaryt” *NIX propagandos.

Mažumėlę liūdnoka, tačiau gelbsti tai, kad atsivežiau kelias knygas: kolegos Valdo dovanotas “Stephen L. Burns – Kūnas ir sidabras”, “Jack L. Chalker – Velniškas sandėris”; Mariuko dovanotą “Robert Greene, Joost Elffers – Jėga (48 valdžios dėsniai); ir “Bill von Hagen, Brian K. Jones – Linux server hacks (Volume Two)”.

Labai trūksta šeimos… bus keista miegot, kai naktį nežadins dukrelė Otilija (Otiliukas, Ofelija, Otiliauskas) ir ryte nedaryt kavos žmonai Linulei. Sutemo…. Jau 17val. 20min. (Lietuvoj 18val. 20min.).

Radijas groja kažkokią nežinomą dainą… “I’m so beautiful…”

Lauke 18°C.. Tamsu…

20val. 13min (Lietuvoj 21val. 13min.). Užsisakiau alaus “Kellerbier”. Šviesus, nefiltruotas. Minkštas skonis, kažkuo pagal skonį primena “Švyturį”… 5,4%, 2,5EUR

susiję su: Asmeniniai